Apverstas ananasinis pyragas

Kažkada žiūrėjau "Nusivylusias namų šeimininkes" ir kelis kartus paminėtas ir netgi parodytas "dugnu į viršų" (upside down) iškeptas ananasinis pyragas pasirodė neįprastas ir įdomus. Panašiai kaip prancūsiškasis "tarte tatin". Receptą radau internete, http://www.joyofbaking.com/. Amerikietiški receptai kartais gali atrodyti nepatogūs - viskas matuojama "puodeliais". Iš pradžių vargau, o paskui tiesiog nusipirkau tų puodelių komplektą ir nuo to laiko kepimas yra lengvas. Didelė pagalba ir šaukštelių komplektas, ir virtuvinės svarstyklės.

Patiekalo viršui

55 g (4 v.š.) gabaliukais supjaustyto sviesto
160 g (3/4 puodelio) šviesiai rudo cukraus
1 dėžutė konservuotų ananasų (reikia nusausinti) (recepte siūloma imti 1 vidutinio dydžio ananasą ir jį pasiruošti)
Marachino vyšnių ar konservuotų vyšnių (nebūtina, bet gražiau)

Tešlai
195 g (1 1/2 puodelio) miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/4 druskos
113 g (1/2 puodelio) kambario temperatūros sviesto
200 g (1 puodelio) balto cukraus
1 a.š. vanilės ekstrakto (aš, kai neturiu, keičiu vaniliniu cukrumu)
2 dideli kiaušiniai, atkirti baltymus nuo trynių
120 ml (1/2 puodelio) pieno
1/4 a.š. vyno akmens (cream of tartar) galima keisti 1/2 a.š. citrinos rūgšties (aš keičiau citrinos sultimis)

 

Gaminimas

Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių C. Apvalią kepimo skardą, man patogiau, kai nusiima kraštai, patepti sviestu ar augaliniu (ne alyvuogių, t.y. bekvapiu) aliejumi.

Ant kaitlentės puodelyje šildyti sviestą kartu su cukrumi, kol ištirps. Nuolat maišyti ir kaitinti, kol krašteliuose pradės burbuliuoti ir cukrus karamelizuosis. Tuomet supilti į kepimo skardą ir ant viršaus gražiai suguldyti ananaso griežinėlius ir sudėlioti vyšnias.

Tešlai skirtus ingredientus - miltus, kepimo miltelius ir druską - gerai sumaišyti dideliame dubenyje. Sviestą gerai, iki purumo, išplakti su cukrumi, pačioje pabaigoje įmaišyti vanilės ekstraktą. Po vieną įmušti kiaušinio trynį, prieš dedant kitą pirmesnįjį reikia gerai išsukti. Vėliau dalimis suberti dalį miltų mišinio, supilti dalį pieno, vėl miltus, pieną ir užbaigti miltų mišiniu.

Kitame dubenyje iki tsandžių putų suplakti kiaušinių baltymus kartu su vyno akmeniu (aš keičiau citrinos sultimis). Dalimis įmaišyti į tešlą ir visą tešlą gražiai supilti ant ananaso griežinėlių. Aš atsargiai papjudinu, kad tešla gražiai užpildytų tarpus. 

Pyragą kepti 45-55 minutes kol gražiai apskrus. Ataušinti ant grotelių bent 10 min., apipjauti peiliu palei skardos kraštą ir, nuėmus kraštus, išversti ant lėkštės.

Skanu su plakta grietinėle, vaniliniais ledais.

Vyšnių pyragas

Skaniausias vasaros pabaigos prisiminimas - vyšnių pyragas. Aš jį vadinu amerikietišku vyšnių pyragu (cherry pie), nes jis toks tipiškas amerikietiškas. Ir receptas iš ten. Pasirinkau šį receptą, nes jo sudėtine dalimi yra tapijoka. Skamba egzotiškai, o iš tiesų tai - krakmolas, gaunamas iš manijoko (angl. cassava) arba jukos šaknų. Šaltiniai nerekomenduoja jo gamintis patiems, nes manijoko šaknyje yra cianido pėdsakų, o majų gentys sugebėdavo panaudoti nuodus strėlėms, o šaknį palikdavo maistui.

Pyragas gaminamas iš trapios tešlos pagrindo, vyšnių įdaro ir tešlos "dangčio".

Trapiai tešlai (pate brisee):
2 1/2 puodelio (350 g) miltų
1 a.š. druskos
2 v.š. (30 g) cukraus (balto)
1 puodelis (226 g) sviesto, atšaldyto ir supjaustyto kubeliais
nuo 1/4 iki 1/2 puodelio (60 - 120 ml) ledinio vandens (imu vandenį, įberiu ledo kubelius ir naudoju pagal poreikį)

Vyšnių įdarui:
4 puodeliai (960 ml) vyšnių (be kauliukų)
3/4 puodelio (150 g) baltojo cukraus (kas mėgsta saldžiau, gali naudoti daugiau)
2 1/2 v.š. (30 g) tapijokos (angl. tapioca), recepte kalbama apie "greito paruošimo", aš naudoju perlinę (grūdeliais), tad ją reikai pamirkyti, kad išbrinktų. (*neturint tapijokos, galima keisti krakmolu - šis ingredientas skirtas sutirštinti įdarui*)
1/8 a.š. druskos
1 v.š. šviežiai išspaustos citrinos sulčių
1/2 a.š. vanilės ekstrakto (aš keičiu vanilininiu cukrumi)
1/2 a.š. kiršo (vyšnių degtinės) arba 1/4 a.š. migdolų ekstrakto (pasirinktinai)
2 v.š. (25 g) į kubelius supjaustyto sviesto (išdėlioti ant supilto vyšnių įdaro)

Glazūrai:
2 v.š. grietinėlės
baltojo cukraus
Galima patiekti su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais

Tešlą puikiai pagamina maisto kombainas, bet galima ir rankomis, tik reikia trinti tarp pirštų labai greitai, kad sviestas neištirptų. Suminkytą tešlą atšaldyti šaldytuve mažiausiai 30 min. Pusę tešlos kiekio iškočioti ir iškloti formą, sudėti vyšnių įdarą, suberti sviesto gabaliukus. Kitą tešlos dalį iškočioti, supjaustyti juostelėmis, sudėlioti ant vyšnių įdaro, užspausti kraštus. Viršų patepti grietinėle, pabarstyti cukrumi ir kepti įkaitintoje orkaitėje, 180 C temperatūroje apie 45 min. arba kol gražiai apskrus. Kepimo metu po skarda patiesti aliuminio foliją, kad būtų kur nubėgti vyšnių sultims. Pyragą ataušinti neišėmus iš skardos ir leisti atvėsti kambario temperatūroje.
Kai gaminau su šviežiomis lietuviškomis vyšniomis, pyrago spalva pavyko tamsesnė ir skonis intensyvesnis. Na, bet tinka ir šaldytos :).

Išklotas tešlos pagrindas

Prieš šaunant į orkaitę

Iškeptas

Žagarėliai

Mamos kepti žagarėliai man primena vaikystę ir gimtadienius, kai beveik permatomų traškių ir cukraus pudra nubarstytų žagarėlių kalnas būdavo vienas skaniausių desertų. Torto juk reikia laukti, jam reikia lėkštės ir pan., o žagarėlį pasiimi į ranką ir jis akimirksniu dingsta. Aišku, jei kur pakeliui nenukrenta, nes lūždavo vos paėmus į ranką - tokio plonumo ir trapumo buvo mano vaikystės žagarėliai. Vos spėjau nufotografuoti likučius, taip greitai jie buvo suvalgyti.

Tešla labai paprasta:
1 kiaušinis
6 tryniai
1 v.š. be kaupo grietinės
miltai (tiek, kad neliktų prie rankų ir gerai minkytųsi)
aliejaus kepimui (priklausomai nuo keptuvės dydžio, bet užtenka, kad aliejaus būtų 1,5 cm)
cukraus pudros pabarstymui

Į tešlą nedėjau nei druskos, nei cukraus. Išminkiau kietą tešlą, net rankas paskaudo. Pusvalandį palaikiau šaldytuve. Kočiojau labai plonai, tešlą dar padaužydavau kočėlu. Supjausčiau stačiakampiais, stačiakampį įpjoviau per vidurį ir pervėriau. Dariau visus skirtingus - plačius ir trumpus, ilgus ir siaurus. Norėjau pažiūrėti, kaip geriau. Pasirodo, kad gerai iškepa visi, gal tik lengviau susitvarkyti su vidutinio ilgio ir pločio žagarėliais.
Iškepusius sudėjau ant popieriniu rankšluosčiu išklotos lėkštės, kad nuvarvėtų aliejaus perteklius, tai riebalų nesijautė.
Buvo suvalgyti tą pačią dieną.

Chocolate Chip Cookies / Sausainiai su šokolado gabaliukais

Kažkaip vienu metu susivokiau, kad laikas Amerikoje eina į pabaigą, o aš dar neišbandžiau nei to, nei kito, nei trečio recepto. Kadangi nesu sausainių mėgėja, tai pirktiniai sausainiai manęs iš viso nevilioja. Jei pati išsikepu, tai dar yra šansas, kad paraugausiu.

Susiradau Marthos Stewart tinklalapyje sausinių receptą ir viskas kuo puikiausiai pavyko. Kad būtų ramiau, pasiskaitinėjau kitų receptų aprašymus, tad kaip ir tikėjausi, kad tešla bus lipni ir nepaklusni.

2 1/4 puodelio miltų
1/2 a.š. kepimo sodos
1 puodelis (2 lazdelės arba 226 g) nesūdyto sviesto, kambario temperatūros
1/2 puodelio cukraus
1 puodelis šviesiai rudo cukraus (aš ėmiau po 3/4 balto ir tamsiai rudo cukraus)
1 a.š. druskos
2 a.š. vanilės ekstrakto (keičiau vanilininiu cukrumi)
2 dideli kiaušiniai
2 puodeliai pusiau saldžių šokolado gabaliukų (pirkau gatavą produktą, kuris taip ir vadinosi "semiwseet chocolate chips", bet galima tiesiog susikapoti šokolado plytelę)

Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.
Miltus sumaišyti su kepimo soda. Kitame inde iki purumo suplakti sviestą su sukrumi, suberti druską, vanilę, įmušti  kiaušinius ir dar kartą viską gerai sumaišyti. Vėliausiai suberti miltų ir kepimo sodos mišinį, viską išmaišyti iki vientisos masės. Įmaišyti šokolado gabaliukus. Dar galima įmaišyti graikinius arba pekano riešutus (kitą kartą būtinai taip darysiu). Tešla gavosi lipni ir nelabai paklusni.
Prikalusomai nuo to, kokio dydžio sausainius mėgstame, su šakštu (ar šaukštais) formuojami sausainius. Aš kepiau nedidelius, piršto skersmens, nes man tokie labiausiai patinka. Keistai atrodo arbatos puodelio lėkštutės dydžio sausainiai, bet kiekvienam juk pagal skonį.
Kepiau apie 10 minučių, kol kraštai lengvai parudavo. Iįtraukus sausainiai buvo minkšti, kai visai atvėso truputi sukietėjo, bet liko minkšti.
Iš šito kiekio iškepiau virš 40 sausainių (nespėjau suskaičiuoti).

Desertas su jogurtu, savoiardi sausainiais ir braškėmis

Aš visad spręsdavau galvosūkį, ką daryti su sausainiais, kurių lieka nuo tiramisu - su taip vadinamais "damų piršteliais" (lady fingers) arba savoiardi.
Netyčia vienoje knygoje užmačiau receptą, adaptavau pagal savo turimus produktus ir gavosi toks gaivus, lengvas, vasariškas desertas.

Dviems porcijoms reikės:

1,5 stiklinės natūralaus jogurto
cukraus pagal skonį
7-8 savoiardi sausainių (priklausomai, kiek telpa į stiklinę)
braškių (ar kitų vaisių)
skaldytų migdolų, paskrudintų orkaitėje

Gamyba labai paprasta: išplakti jogurtą su cukrumi, susimulkinti braškes ir sluoksniuoti. Jogurtas, laužyti sausainiai, jogurtas, braškės, jogurtas, laužyti sausainiai, jogurtas, braškės. Užbaigti gražu braškėmis, viską pabarstyti skaldytais paskrudintais migdolais. Valandai padėti šaltai ir galima skanauti.

Aš valgiau po 16 valandų, tai sausainiai viduje buvo tapę skysti, tad geriau ilgai nelaikyti :).

Biscotti su migdolais ir spanguolėmis

Itališkus sausainius - džiūvėsėlius "biscotti" kepti kaupiausi jau gerus metus. Išsirinkau patį paprasčiausią receptą, kad būtų greitas, nesudėtingas ir su mažai ingredientų. Kadangi neradau pirkti nesūdytų pistacijų, pasirinkau variantą su migdolais ir spanguolėmis.

Kepiau du kartus. Abu kartus neliko įtartinai greitai. Trečią kartą dėsiu gerokai daugiau migdolų ir spanguolių.
Pirmą kartą migdolus dėjau stambiai kapotus, antrą kartą nuplikiau, nulupau žievę ir beveik nesmulkinau, nes puikiausiai susipjausto ir iškepti.

Biscotti su migdolais ir džiovintomis spanguolėmis
Originalus receptas (čia)

2/3 (135 g) puodelio cukraus
2 dideli kiaušiniai
1 a.š. vanilės ekstrakto (keičiau vanilininiu cukrumi)
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1 3/4 puodelio (245 g) miltų
1/2 puodelio migdolų
1/2 spanguolių

Kiaušinius išplakti su cukrumi, miltus sumaišyti su druska ir kepimo milteliais, įmaišyti į kiaušinių plakinį. Gaunasi tiršta, bet lipni masė. Įmaišyti džiovintus vaisius ir riešutus. Rankomis suformuoti netvarkingas (t.y. nenudailintas) plokščias "dešras", jas suguldyti į skardas, paliekant tarpus, kad kepant nesuliptų. Kepti įkaitintoje orkaitėje (180 C) apie 25-35 min. kol švelniai pagels. Atvėsinti, supjaustyti skersai apie 1,5 cm pločio riekelėmis ir suguldytas kepti vėsesnėje orkaitėje (160-170 C) po 10 min. kiekvieną pusę, arba kol pagels. Geriau žemesnėje temperatūroje ir ilgiau, nei sudeginti. Juk ir tikslas paprastas - kad išdžiūtų.

Napoleonas su vanilininiu kremu

Buvau pradėjusi gaminti paprastą napoleoną, iš gatavų pirktinių lakštų su skaniu kondensuoto pieno ir sviesto kremu, bet kai atsidūriau vietoje, kur iškeptų lakštų nėra, teko ieškoti įkvėpimo ir bandyti kepti nuo nulio.

Receptų radau daug ir įvairių. Adaptavau pagal savo poreikius ir galimybes, taigi pavyko mažas (desertinės lėkštės dydžio), pakankamai aukštas tortas.

Lakštai
* 350 g miltų
* 2 v.š. grietinės
* 250 g sviesto arba margarinio (aš ėmiau margariną, sviesto tik 50 g)
* 1 kiaušinis
* druskos (apie 1/4 a.š.)

Kremas
* 250 g sviesto
* 60 g miltų
* 175 g cukraus
* 0,5 stiklinės pieno
* 2 tryniai (maži)
* 0,5 pakelio vanilininio cukraus
* 2 v.š. citrinos sulčių

Kadangi Napoleoną kažkada gaminau mokyklos laikais, tai kaip ir nebuvo naujiena pasigaminti kapotą tešlą. Miltus subėriau ant darbastalio (sumaišiau su druska), sudėjau gabaliukais pjaustytą margariną ir sviestą, įdėjau grietinę, įmušiau kiaušinį, ir ilgu peiliu kapojau, kol liko 0,5-1 cm dydžio miltų gabaliukai. Tada viską suminkiau iki vientiso gabalo ir padėjau šaltai 15 minučių.

Iš tokio kiekio gavosi 9 lakštai. Kiekvieną subadžiau šakute, dėjau į šaltu vandeniu pašlakstytą skartą ir kepiau iki 10 min. 180 C orkaitėje. Receptai nurodo, kad kočioti reikia iki 3-4 cm storio ir kepti iki 2-3 min., kol švelniai pagelsta ir kol nepradeda ruduoti. Kadangi kepiau man naujoje orkaitėje, kepiau labai skirtingai, o lakštus kočiojau iki maksimumo plonus. Tikrai ploniau nei 3 mm, nes lakštai išsipučia. Į skardą perkėliau kočėlo pagalba, tad neplyšo, nesulipo ir viskas vyko sklandžiai. Vieną sunaudojau trupiniams, o kitus suvalgėme vietoj sausainių. Kol lakštai vėso, pasigaminau kremą.

Kremui ištirpinau sviestą, pakepinau jame miltus. Supyliau kitame puode užvirintą pieną su cukrumi, o kai pravėso įmušiau po vieną trynius.

Tortui sunaudojau 6 lakštus, o vieną sluoksnį, kai sutepiau kremą, pagardinau citrinos sultimis, nes neturiu nei bruknių, nei spanguolių, o norisi truputį rūgštelės.

Trupiniais papuošiau ryte. Kadangi kremo neliko, šonų nepuošiau - man skanu ir taip. Valgėme beveik savaitę. Kuo toliau, tuo tortas skanesnis, nes kremas geriau susigeria, sluoksniai suminkštėja.

Tinginio "Napoleonas"

Žadėjau draugei, kad įdėsiu Napoleono receptą, tad tęsiu jį dabar, bet įrašas bus be nuotraukų, nes jų tiesiog neturiu.

Tinginio Napoleonas

• Puses kilogramo lakštų (5 vnt.)
• 800 g sviesto, išsukto iki baltumo (pora šaukštų cukraus pudros)
• 385 g sutirštinto pieno su cukrumi (nedidelė skardinė)
• 0,5 l rūgščios uogienės (bruknės, spanguolės; su juodaisiais serbentais man buvo per saldu).

Lakštus pirkau, todėl ir vadinu šį tortą "tinginio". Būna visuose prekybos tinkluose, kepa "Dzūkija" ir kiti. Aš, aišku, per vėlai pagalvojau pažiūrėti, ką gi aš nusipirkau. Kažkada paauglystėje su draugėmis prieš Naujųjų Metų sutikimą gaminome tikrą Napoleoną, tai peiliu kapojome sviestą, bėrėm miltų, buvo balta, žiemiška ir šilta.

Paprastai vieną lakštą paverčiu trupiniais, bet kai yra tik 5, tai gaila ir, kad turėčiau trupinių, apipjausčiau lakštų šonus ir tik tada tepiau kremu.

Kremui sviestą (kambario temperatūros, ar vos pašildytą mikrobangų krosnelėje) išsukau su cukraus pudra iki baltumo ir purumo. Įmaišiau šiltą kondensuotą pieną, viską išmaišiau iki vientisos masės. Dalį pasilikau torto viršaus aptepimui, o likusią dalį sumaišiau su trintais juodaisiais serbentais (jau buvo šaldyti su cukrumi). Skaniau su bruknėmis ar spanguolėmis (tada vos rūgštu ir vos saldu). Šiuo kremu pertepu visus sluoksnius, o ant viršaus tepu kremą be uogų.
Padedu šaltai (nakčiai). Kitą dieną dar kartą gražiai (jei pavyksta) apipjaunu šonus ir su peiliu papuošiu viršų ir šonus trupiniais.

Valgyti kitą dieną, t.y. antrą dieną po sutepimo, tada kremas jau būna gerai susigėręs ir tortas gaunasi drėgnai trapus.

Tagliattele su voveraitėmis ir slyvų pyragas be tešlos su karameliniais ledais

Vakar važiavau į bulviakasį, bet ne bulvių kasti. O valgio pavargusiems bulvių kasėjams/ rinkėjams gaminti. Bet čia ne apie tai. Po pietų pavyko ištaikyti minutę laiko ir pasivaikščioti miške. Pasivaikščioti, nes norint grybauti, reikia grybų. Na, šiais metai kalpokiukų (vokietukų) nerinkau, "specializavausi" baravykuose (ar panašiuose į juos) ir voveraitėse. Kodėl? Nes mėgstu džiovintus baravykus burokėlių sriuboje. Mėgstu silkę su džiovintų grybų ir svogūnų padažu. O voveraitės - ne tik vertingos savo maistine sudėtimi ir panaudojimu, bet ir ypatingai lengvai paruošiamos - pakanka pakepinti svieste su svogūnėliu, pagardinti druska, pipirais ir grietinės šaukšteliu.

Radau paprastą būdą, kaip suderinti norą, vakarienei suvalgyti makaronų ir kažką pasigaminti iš voveraičių - tagliattele su voveraitėmis.

2 rutuliukai tagliettele vienam valgytojui, taigi iš viso 6
dubenėlis voveraičių
2 v.š sviesto
1 svogūnas
druska
pipirai
3 v.š. grietinėlės
Džiugo likučiai

Tagliattele išviriau al dente - 9 min. Per tą laiką, kol virė makaronai, pakepinau svieste smulkiai pjaustytą svogūną, voveraites, pabarsčiau druska ir pipirais iš malūnėlių, įpyliau grietinėlę nuo kaimiško pieno. Į voveraites subėriau išvirtus ir nukoštus makaronus, gerai išmaišiau, pabarsčiau kietojo sūrio (Džiugas) likučiais ir skubėjome valgyti.

Puiki vakarienė po tokio pat puikaus pasivažinėjimo dviračiais po Vilnių. Gal truputį žvarboka, nes šilta tik, kol šviečia saulė, o vėjas trukdo, šaldo ir negailestingai primena, jo atėjo ruduo. Ne tik graži bobų vasara, derliaus nuėmimas ir atsargų žiemai gaminimas, bet ir netikėti lietūs, šalti vėjai, nešildanti saulė. Ir norisi šilto, cinamonu kvepiančio deserto. Kadangi buvo slyvų, kaip Tymo turgelyje įvardino, rūgščių, tinkančių virimui, kilo mintis, išsikepti pyragą su slyvomis. O kadangi nesinorėjo gaminti tradicinio pyrago, prisiminiau Mireille Guiliano knygą "Kodėl prancūzės nestorėja" (daugiau apie ją ir jos receptus yra internete) ir jos slyvų klafutį be tešlos, taigi

Slyvų clafoutis be tešlos

4 asmenims

12 slyvų
1 v.š. citrinų sulčių
1 v.š. cukraus
1/4 cinamomo
1 a.š. sviesto

Turėjom apie 30 mažyčių mėlynųjų slyvų,  kas laisvai pakeistų 15 didelių slyvų. Taigi, slyvas supjaustėme į keturias dalis, mūsų atveju - į dvi dalis, išėmėme kauliukus. Slyvas reikėjo pašlakstyti citrinų sultimis, jų neturėjome, tad tiko ir apelsinų sultys. Manau, kad rūgščioms slyvoms jos suteikė trūkstamo saldumo. Slyvas apkepiau svieste, pabarsčiau cukrumi su cinamonu ir pakepinau ant lėtos ugnies, kol jos suminkštėjo. Rašo, kad turi būti al dente, tad dalis buvo kaip tik tokios, kitos - minkštesnės. Valgėme su karameliniais ledais. Mmm, skanumėlis. Ir tešlos nepasigedome. Nei viena.

Žiauriai šokoladinis prancūziškas pyragas

Pažiūrėjau, kad nuo paskutinio įrašo parėjo savaitė. Ne todėl, kad nieko negaminau, ar neturiu susikaupusių ir kažkam pažadėtų įdėti receptų, o todėl, kad užpuolė maratonas. Renginiai (gimtadieniai, palydėtuvės, mokslo metų pradžia, vestuvės ir t.t. ir pan.) vijo vienas kitą. Taigi papuolus į renginių renginėlių ir kitokių įvykių maratoną, užpuolė ir maisto gaminimo maratonas. Kaip kai kas įvardijo, "penki tortai per tris dienas". Paskaičiavau, kad buvo gryna tiesa, trys tiramisu, viena pavlova ir dar napoleonas. Su napoleonu truputį paimpovizavau, t.y. pirkau gatavus lakštus ir tik pertepiau sviestiniu kremu su bruknių uogiene. Na taip, buvo daugoka. O ką jau kalbėti apie dukters gimtadienį, kuriam tiesiog privaloma iškepti kažką šokoladinio. Ir netgi, galėjau pati nuspręsti, ką konkrečiai. Taigi, internete ieškojau šokoladinio pyrago recepto, o ne pyrago su kakava.

Prancūziškas šokoladinis pyragas

originalus receptas

150 g (3/4 stiklinės) cukraus pudros,
275 g šokolado,
40g (1/4 stiklinės) miltų,
175 g (3/4 stiklinės) gabalėliais pjaustyto sviesto,
2 šaukšteliai vanilės esencijos,
5 kiaušiniai (atskirti baltymus nuo trynių), žiupsnelis druskos,
cukraus pudros,

plaktos saldžios grietinėlės (patiekti kartu su pyrago gabalėliu)

Originalus aprašymas:
"Orkaitę įkaitiname iki 170 °C temperatūros. 24 cm skersmens torto formą nuimamu dugnu ištepame sviestu ir pabarstome cukrumi. Tris šaukštus cukraus atidedame. Šokoladą, sviestą ir likusį cukrų sudedame į puodą ir ištirpiname ant mažos ugnies. Nukeliame nuo ugnies ir supilame vanilės esenciją, išmaišome ir paliekame atvėsti. Po to į šokolado masę maišydami sudedame vieną po kito kiaušinio trynius, suberiame miltus ir išmaišome. Elektriniu mikseriu išplakame kiaušinių baltymus, padidinę apsisukimų greitį, įberiame druskos, po to – likusį cukrų ir plakame iki standžių putų. 1/3 putų sudedame į šokolado masę ir išplakame, Likusias putas sudedame ir atsargiai išmaišome. Masę atsargiai supilame į formą ir lengvai pabeldžiame, kad neliktų tuščių tarpų. Pyragą kepame 35-40 min. Atvėsusį išimame iš formos, apibarstome cukraus pudra. Tiekiame su plakta grietinėle."

Pavyksta puikiai. Tinka juodas su daug kakavos šokoladas. Abu kartus naudojau skirtingą šokoladą, pavyko puikiai. Irgi abu kartus. Tik grietinėlė vieną kartą sunkiai plakėsi, tai buvo skysta. Kaip alternatyva vaikams tiko ir purškiama grietinėlė. Idealu yra tai, kad pyragas yra greitas, kaip aš vadinu - "tinginio svajonė".

Tiramisu

"Trys dienos - penki tortai." Čia apie mane. Apie praėjusį savaitgalį. Tiesiog taip jau gavosi, kad gaminau tris kartus tiramisu, kepiau Pavlovos tortą ir tepiau Napoleono tortą (lakštus pirkau jau iškeptus).

Tiramisu gaminu pagal Eglės (žaidimų aikštelė) receptą. Tik truputį jį adaptavau, kad neliktų vieno baltymo ir gamybos procesą supaprastinau. Pasigaminti užtruka kokias 15 minučių, valgymo malonumas trumpa panašiai, o atsiminimas - tiek, kiek prisimeni, o jei daliniesi su kažkuo - tai dar ilgiau. Tiramisu - vienas populiariausių desertų mano virtuveje kaip tik dėl gaminimo paprastumo. Esu bandžiusi ir kitus receptus - kur žali kiaušiniai keičiami grietinėle, bet skonis ne tas. Toks kavinių desertas tada gaunasi.

500 g mascarpone sūrio

"damų pirštelių" sausainių (paprastos biskvitinės lazdelės)

5 kiaušiniai (jei maži, o jei dideli - pakanka 4)

5 v. š. cukraus

puodelis stiprios espresso kavos (250 ml)

50 g brendžio/romo/Bailey's likerio (aš naudoju Kahlua)

50 g juodojo šokolado

konditerinės kakavos (tos tikros, juodos)

Kiaušinių baltymus išplaku iki standžių putų, netgi bandau apversti dubenėlį - tikrinu, ar nekrenta. Kiaušinių trynius išplaku su cukrumi, kol tryniai pabąla ir cukrus ištirpsta, įmaišau maskarponės sūrį ir baigiu maišyti iki vientisos kreminės masės. Šaukštu lėtai įmaišau išplaktus kiaušinių baltymus.
Sausainius trumpam merkiu į šaltą kavą sumaišytą su kavos likeriu (Kahlua). Geriau, kai kava šalta, ne taip patęžta sausainiai. Pamirkytais sausainiais iškloju formą (man patinka stiklinė kvadratinė - lengviau gaminti, nors gražiai žiūrisi ir apvalioje), pilu dalį kremo. Jei forma nedidelė ir aukšta, tai pilu kokį ketvirtadalį, jei didesnė - trečdalį. Beriu tarkuotą juodą šokoladą. Vėl kloju sausainių sluoksnį, pilu kremą ir barstau šokoladą. Paskutinis sluoksnis turi būti kremo ir tada pabarstyti tikra konditerine kakava. Galima papuošti cukraus pudra, plakta grietinėle ir kitaip. Šaldytuve laikau per naktį, gal užtektų ir trumpiau - kokio gero pusdienio. Skanu vienas, skanu su ledais (kaip nuotraukoje).

Šį savaitgalį gavosi gerokai skystesni tiramisu. Gal per ilgai mirkiau sausainius kavoje. Buvo skytas, bet skanus. Šį kartą neliko nieko.