Kišas su lašiša, varške ir špinatais

Kišas arba pyragas, kaip jį reikėtų vadinti (tikriausiai?) lietuviškai, gimė netikėtai ir be jokio išankstinio pasiruošimo, tiesiog iš to, kas tąkart buvo šaldytuve.

Produktų kiekiai - apytiksliai, viskas priklauso nuo turimo indo, kuriame kepamas kišas, dydžio.

*šaldyta bemielė sluoksniuota tešla, 6 lapeliai (turėjau "Mantingos", 6 lapelių), galima ir patiems pasigaminti tešlą kišai
*sūdyta lašiša, 100 g (geriau tiktų žalia, bet dėjau tokią, kokią turėjai)
*1 v.š. sviesto (naudojau išvalytą, ghee sviestą)
*50 g varškės
*trys saujos špinatų
*du kiaušiniai
*pusė stiklinės grietinės
*fermentinio sūrio (tiek, kad uždengtų visą indą)

Indą gražiai iškloti šaldytos tešlos lapeliais, subadyti šakute ir kepti orkaitėje 10 min. (Daugelis rekomenduoja iškloti aliuminio folija ir paberti pupelių, bet aš niekad taip nedarau.)
Keptuvėje svieste pakepinau špinatus, subėriau varškę ir viską pašildžiau, bet ne per ilgai, nes varškė sukrenta gabalais.
Ant pakepusio pagrindo sudėti sūrį, špinatų ir varškės mišinį, užkloti lašiša ir užpilti kiaušinių-grietinės plakiniu.
Viską pakepti orkaitėje, kol gražiai apskrus.
Naudojau prieskonius - druską, pipirus, bet jų, jei imama sūdyta lašiša, nereikia arba reikia minimaliai. Bent jau tikrai ne druskos, nes patiekalas buvo gana sūrus.

Lašiša, kepta orkaitėje, dviem būdais

Improvizuotas Kūčių vakaras toli nuo Lietuvos... Kodėl improvizuotas? Nes viskas kitaip. Bet taip, kaip norime patys. Su kūčiukais. Kalėdaičiais. Ir orkaitėje kepta lašiša.

Pirmoji buvo su sviestu ir petrazolėmis, antroji - su grietinėle, grietine, lauro lapais. Ir kas norėjo, galėjo pasigardinti grietinės-česnako-petražolių padažu.

Kadangi lašišos pasirinkimas platus, net tokių pavadinimų nesu girdėjusi, pasidarėme sau šventę ir nusipirkome "laukinės lašišos" (wild caught salmon), t.y. ne tos, kuri auginama fermose, o užaugusios laisvėje ir pagautos žvejų.
Ji kitokia. Tamsesnė. Tamsiai oranžinės, "morkinės" spalvos. Sausesnė. Neriebi (liesa). Kai vasarą Lietuvoje gamtoje kepdavome lašišą ant laužo, tai išbėgdavo daug riebalų, o lašiša būdavo šviesiai oranžinė. Kitokios aš nebuvau mačiusi. Pasakojo draugai ir pažįstami apie norvegišką lašišą, kuri yra ypatingai skani, nes žvejojama laisvėje užaugusi, bet nebuvau ragavusi.

Lašiša su sviestu ir petražolėmis

* pusė lašišos filė gabaliuko
* 100 g sviesto
* didelė sauja smulkiai kapotų petražolių
* druska, pipirai, truputis itališkų prieskonių mišinio

Sviestą išsukau šaukštu su prieskoniais ir petražolėmis. Gautą mišinį sudėjau ant žuvies ir viską gražiai suvyniojau į aliuminio foliją.

Lašiša grietinėlės ir grietinės padaže

* pusė lašišos filė gabaliuko
* 50 ml riebios grietinėlės (apie 36 proc. riebumo)
* 100 ml grietinės
* druska, pipirai, truputis itališkų prieskonių mišinio
* lauro lapeliai
* šlakelis (50 ml) putojančio vyno (cava)

Lašišą padėjau ant aliuminio folijos, pabarsčiau prieskoniais, supyliau grietinėlę, apklojau grietine, sudėliojau lauro lapelius, supyliau putiajantį vyną. Folijos kampus sulanksčiau, kad žuvis būtų folijos apvalkale.

Abu lašišos gabalėlius, suvyniotus į aliuminio foliją, sudėjau į skardą ir kepiau 25-30 min. orkaitėje, 180 laipsnių Celsijaus arba 390 Farenheito.

Po pusvalandžio lašišos atrodė taip:

Lašiša su sviestu ir petražolėmis:

Lašiša su grietinėle ir grietine:

Linksmiausia, kad išimant lašišas, oda liko skardoje. Kaip ir visi nereikalingi riebalai. Lašiša vistiek liko neriebi ir tikrai kitokio skonio. Būtinai kartosiu. Skanu!