2011 m. sausio 21 d., penktadienis

Lazanija su vištiena, arba kaip suvalgyti likučius

Ką darote, kai lieka keptos vištos? Kokia pusė. Didesnioji. Nes tiesiog visos vištos, net jei tai pati mažiausia, neįveikia trys žmonės. Ką darau aš? Šiaip jau viską. Man skanu tiesiog šalta. Kartais pašildau ir būna priedas į gaivias salotas. Kartais tampa užkepėle su sūriu. Na ne žiuljenas, ne šedevras, bet valgomas karštas patiekalas. Tik ganėtinai riebus. Arba padažas prie makaronų. Arba galima sutrinkti plaktuvu ir bus užtepėlė ant duonos ar skrebučio. Variantų daugybė, rinkis pagal nuotaiką. Šį kartą bandžiau rasti dar vieną variantą. Kad nebūtų užkepėlė, kad nebūtų padažas spagečiams, tad gimė improvizuota lazanija su vištiena. Kadangi lazanijos lakštų buvo nedaug, o skarda plati, tai lazanija buvo kaip ir vieno sluoksnio, bet netikėtai skani.

2 puodeliai smulkintos vakarykštės orkaitėje keptos vištos
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
20 g sviesto
1 puodelis smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse
lazanijos lakštų (prireikė aštuonių)
tarkuoto įvairių sūrio rūšių mišinio (buvo toks likutis keturių sūrių mišinio)
prieskoniai: bazilikas, mairūnas, rozmarinas, druska, pipirai

Baltam padažui:
šaukštas miltų
šaukštas sviesto
pieno (kad padažus būtų grietinėlės - grietinės tirštumo)
muskato riešuto

Baltam padažui miltus apkepinau svieste, supyliau pieną, užvirinau, paplakiau šluotele, kad neliktų miltų gumuliukų.
Vištieną susmulkinau, apkepinau šaukšte aliejaus ir šaukšte sviesto, sudėjau smulkintą svogūną. Kai gerai apkepė, supyliau puodelį smulkintų pomidorų. Pabarsčiau bazilikų, mairūnų, rozmarino, druskos ir pipirų.
Tai šitas troškinys ir buvo pagrindinis įdaras.
Sluoksniavau tradiciškai - lazanijos lakštų sluoksnis, baltas padažas, vištienos troškinys, tarkuoto sūrio mišinys, vėl lazanijos lakštų sluoksnis, vėl baltas padažas ir sūris.
Kepiau apie 30 min. (pagal lazanijos lakštų pakelio gamybos rekomendaciją). 20 min. uždengusi aliuminio folija, 10 min. be jos.

Valgant keletą kauliukų radome, bet bendro skonio nesugadino.

2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

Kepenėlių paštetas ... be elektrinių prietaisų

Kai namie pirmą kartą gaminau vištienos kepenėlių paštetą, tai pamiršau ir druską, ir pipirus, bet buvo paprasta - elektrinis plaktuvas viską susmulkino iki vientisos masės.
Šį kartą turėjau tik bulvių trintuvą, tad teko truputį improvizuoti, nes nesinorėjo išmesti paukščių viduje rastų kepenėlių. Surinkau kalakuto, dviejų vištų ir vienos anties kepenėles ir pasigaminau paštetą. Ačiū draugei už receptą.
Kadangi improvizuotas gaminys, tai tiesiog surašysiu ką ir kaip dėjau.
Taigi, smulkiai supjaučiau (kad paskui nereikėtų vargti) keturias kepenėles, kartu su smulkintu svogūnų pakepinau 75 g svieste, įpyliau sauso balto vyno (apie 100 ml), kai alkoholis išgaravo, pabarsčiau druska, pipirais, čiobreliais. Ir viskas. Tiesiog dar šiltas apkepintas kepenėles sutryniau trintuve, įdėjau apie 100 g sviesto. Gavosi nedidelis stiklainiukas nuo majonezo. Lengviau tepasi kambario temperatūros, bet skanu ir šaltas.


2011 m. sausio 11 d., antradienis

Napoleonas su vanilininiu kremu

Buvau pradėjusi gaminti paprastą napoleoną, iš gatavų pirktinių lakštų su skaniu kondensuoto pieno ir sviesto kremu, bet kai atsidūriau vietoje, kur iškeptų lakštų nėra, teko ieškoti įkvėpimo ir bandyti kepti nuo nulio.

Receptų radau daug ir įvairių. Adaptavau pagal savo poreikius ir galimybes, taigi pavyko mažas (desertinės lėkštės dydžio), pakankamai aukštas tortas.

Lakštai
* 350 g miltų
* 2 v.š. grietinės
* 250 g sviesto arba margarinio (aš ėmiau margariną, sviesto tik 50 g)
* 1 kiaušinis
* druskos (apie 1/4 a.š.)

Kremas
* 250 g sviesto
* 60 g miltų
* 175 g cukraus
* 0,5 stiklinės pieno
* 2 tryniai (maži)
* 0,5 pakelio vanilininio cukraus
* 2 v.š. citrinos sulčių

Kadangi Napoleoną kažkada gaminau mokyklos laikais, tai kaip ir nebuvo naujiena pasigaminti kapotą tešlą. Miltus subėriau ant darbastalio (sumaišiau su druska), sudėjau gabaliukais pjaustytą margariną ir sviestą, įdėjau grietinę, įmušiau kiaušinį, ir ilgu peiliu kapojau, kol liko 0,5-1 cm dydžio miltų gabaliukai. Tada viską suminkiau iki vientiso gabalo ir padėjau šaltai 15 minučių.

Iš tokio kiekio gavosi 9 lakštai. Kiekvieną subadžiau šakute, dėjau į šaltu vandeniu pašlakstytą skartą ir kepiau iki 10 min. 180 C orkaitėje. Receptai nurodo, kad kočioti reikia iki 3-4 cm storio ir kepti iki 2-3 min., kol švelniai pagelsta ir kol nepradeda ruduoti. Kadangi kepiau man naujoje orkaitėje, kepiau labai skirtingai, o lakštus kočiojau iki maksimumo plonus. Tikrai ploniau nei 3 mm, nes lakštai išsipučia. Į skardą perkėliau kočėlo pagalba, tad neplyšo, nesulipo ir viskas vyko sklandžiai. Vieną sunaudojau trupiniams, o kitus suvalgėme vietoj sausainių. Kol lakštai vėso, pasigaminau kremą.

Kremui ištirpinau sviestą, pakepinau jame miltus. Supyliau kitame puode užvirintą pieną su cukrumi, o kai pravėso įmušiau po vieną trynius.

Tortui sunaudojau 6 lakštus, o vieną sluoksnį, kai sutepiau kremą, pagardinau citrinos sultimis, nes neturiu nei bruknių, nei spanguolių, o norisi truputį rūgštelės.

Trupiniais papuošiau ryte. Kadangi kremo neliko, šonų nepuošiau - man skanu ir taip. Valgėme beveik savaitę. Kuo toliau, tuo tortas skanesnis, nes kremas geriau susigeria, sluoksniai suminkštėja.