2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Kalėdinė žąsis su apelsinų padažu

Ieškojau recepto internete, kulinarinėse knygose, senuose užrašuose, pasinaudojau šiuo, iš supermamos.

Kepta žąsis:
1 žąsis (maniškė buvo apie 4 kg)
1,5 šaukšto jūros druskos
0,5 šaukšto šviežiai maltų pipirų, maltų kmynų

Marinatui:
2 cm ilgio imbiero šaknies gabalėlio
2-3 česnako skiltelių
2 v.š. medaus
tarkuotų 2 apelsinų žievelių
2 v.š. sojos padažo
0,5 stiklinės vandens

Patepti žąsiai:
1 v.š.acto
2 v.š. sojos padažo
2 v.š. medaus

Žasies paruošimas:
Prieskonius, t.y. druską, pipirus ir kmynus, pakepinti sausoje keptuvėje, atvėsinti ir sutrinti grūstuvėje ar kavamale. Žąsį gerai nuplauti, nupjaustyti riebalus, ištraukti plunksnų likučius (galima pincetu). Prieskonių mišiniu įtrintą žąsį palikau dviems paroms (galima ir trumpiau) marinuotis.

Marinatas:
Imbierą nuskusti ir susmulkinti gabaliukais. Česnaką taip pat smulkiai sukapoti. Imbierą ir česnaką sumaišyti su medumi ir sojos padažu, apelsinų žievelėmis, vandeniu. Mišinį užvirti, šiek tiek atvėsinti ir dar šiltą supilti į pilvo ertmę.

Pilvą užsiūti, jei reikia, ir kaklą. Kad sparnai ir kojos labai nekyšotų, apvyniojau žąsį maistine virve. Sparnų galus galima nupjauti, aš palikau (kiti rašo, kad nuo riebalų apsvyla). Dėti į skardą ir kepti. Kepiau kitaip, nei visi rekomenduoja ir rašo (čia, matyt, dėl orkaitės subtilumų). Nepyliau nei vandens, nei kokių kitų riebalų, nes kepant paskui dažnai reikia susikaupusius riebalus nupilti.
Žąsies riebalais nelaisčiau, pakako, kad dažnai varčiau ir ji puikiai apskrudo.

Likus 10-15 minučių iki pabaigos, žąsį ištepiau medaus-acto-sojos padažo mišiniu. Kitų prieskonių jau nebedėjau.

Ten pat, ir kitur, radau dar svorio ir kepimo laiko lentelę. Gal ir tinka. Nežinau. Aš kepiau tris valandas, ir dažnai keičiau temperatūrą. Iš pradžių, 20 min. - 220 laipsnių, paskui mažinau iki 170, vėliau iki 150, pridengiau kepimo popieriumi. Bulves supjausčiau stalo teniso kamuoliuko dydžio gabaliukais ir sudėjau likus gerai valandai iki kepimo pabaigos. Kepimo popierių nudengiau tik prieš ištepdama medaus-acto-sojos padažo mišiniu. Kol pjausčiau žąsį, bulves dar pakepiau 220 laipsnių temperatūroje, kad gražiai apskrustų.



Svoris kg - Kepimo laikas

1,5 - 1 val. ir 15-25 min.
2 - 1 val. ir 25-35 min.
2,5 - 1 val. ir 35-40 min.
3,5 - 1 val. ir 50-55 min.
4 - 2 val.
4,3 - 2 val. ir 10-15 min.
4,7 - 2 val. ir 15-20 min.
5,2 - 2 val. ir 20-30 min.
5,5 - 2 val. ir 30-40 min.
Kimštai žąsiai reikia pridėti dar apie 20-40 minučių.

"Įsmeigus į storiausią paukščio vietą, turi bėgti blyškiai geltonos sultys arba temperatūra toje vietoje turi būti apie 82 laipsnių."

Apelsinų padažas:
200 ml vandens
150 g cukraus
2-3 apelsinai, pjaustyti griežinėliais (du naudojau, kur nutarkavau žieveles, vieną - su žievelėmis)
8 a.š. žuvų padažo
80 ml žaliųjų citrinų sulčių (naudojau 0,5 citrinos sulčių)
1 cinamono azdelė
0,5 a.š. krakmolo

Užviriau vandenį su cukrumi. Ant nedidelės kaitros paviriau 5 min. Tada suverčiau apelsinų griežinėlius, cinamono lazdelę, žuvų padažą, dar paviriau 5 min. Tirščius nukošiau, o paskui supyliau šviežiai spaustos citrinos sultis ir šaukšte vandens ištirpdinto krakmolo (kažkaip norėjau tiršto padažo).



Ar kepčiau dar? Vienareišmiškai - taip. Ir vėl, matyt, nekimštą, nes įdaro visad likdavo. Mėsa minkšta, sultinga ir kvapni. Antrą dieną šalta smulkinta žąsiena apelsinų padaže - ne ką blogiau nei pirmos dienos kepsnys.

2011 m. spalio 22 d., šeštadienis

Vyšnių pyragas

Baigėsi vasara, liko tik gražus jos prisiminimas ir, nebūtų keista, gamintų patiekalų nuotraukos, kažkur išsaugoti receptai tam kartui, kai bus laiko ir noro kompiuterį įsijungti. Kažkaip pastaruoju metu kompiuteris tapo tik darbine priemone, kurios vakare jau nesinori jungti.

Taigi, iš tų prisiminimų ir skanių patyrimų - vyšnių pyragas. Aš jį vadinu amerikietišku vyšnių pyragu (cherry pie), nes jis toks tipiškas amerikietiškas. Ir receptas iš ten. Pasirinkau šį receptą, nes jo sudėtine dalimi yra tapijoka. Skamba egzotiškai, o iš tiesų tai - krakmolas, gaunamas iš manijoko (angl. cassava) arba jukos šaknų. Šaltiniai nerekomenduoja jo gamintis patiems, nes manijoko šaknyje yra cianido pėdsakų, o majų gentys sugebėdavo panaudoti nuodus strėlėms, o šaknį palikdavo maistui.

Pyragas gaminamas iš trapios tešlos pagrindo, vyšnių įdaro ir tešlos "dangčio".

Trapiai tešlai (pate brisee):
2 1/2 puodelio (350 g) miltų
1 a.š. druskos
2 v.š. (30 g) cukraus (balto)
1 puodelis (226 g) sviesto, atšaldyto ir supjaustyto kubeliais
nuo 1/4 iki 1/2 puodelio (60 - 120 ml) ledinio vandens (imu vandenį, įberiu ledo kubelius ir naudoju pagal poreikį)

Vyšnių įdarui:
4 puodeliai (960 ml) vyšnių (be kauliukų)
3/4 puodelio (150 g) baltojo cukraus (kas mėgsta saldžiau, gali naudoti daugiau)
2 1/2 v.š. (30 g) tapijokos (angl. tapioca), recepte kalbama apie "greito paruošimo", aš naudoju perlinę (grūdeliais), tad ją reikai pamirkyti, kad išbrinktų. (*neturint tapijokos, galima keisti krakmolu - šis ingredientas skirtas sutirštinti įdarui*)
1/8 a.š. druskos
1 v.š. šviežiai išspaustos citrinos sulčių
1/2 a.š. vanilės ekstrakto (aš keičiu vanilininiu cukrumi)
1/2 a.š. kiršo (vyšnių degtinės) arba 1/4 a.š. migdolų ekstrakto (pasirinktinai)
2 v.š. (25 g) į kubelius supjaustyto siesto (išdėlioti ant supilto vyšnių įdaro)

Glazūrai:
2 v.š. grietinėlės
baltojo cukraus
Galima patiekti su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais

Tešlą puikiai pagamina maisto kombainas, bet galima ir rankomis, tik reikia trinti tarp pirštų labai greitai, kad sviestas neištirptų. Suminkytą tešlą atšaldyti šaldytuve mažiausiai 30 min. Pusę tešlos kiekio iškočioti ir iškloti formą, sudėti vyšnių įdarą, suberti sviesto gabaliukus. Kitą tešlos dalį iškočioti, supjaustyti juostelėmis, sudėlioti ant vyšnių įdaro, užspausti kraštus. Viršų patepti grietinėle, pabarstyti cukrumi ir kepti įkaitintoje orkaitėje, 180 C temperatūroje apie 45 min. arba kol gražiai apskrus. Kepimo metu po skarda patiesti aliuminio foliją, kad būtų kur nubėgti vyšnių sultims. Pyragą ataušinti neišėmus iš skardos ir leisti atvėsti kambario temperatūroje.
Kai gaminau su šviežiomis lietuviškomis vyšniomis, pyrago spalva pavyko tamsesnė ir skonis intensyvesnis. Na, bet tinka ir šaldytos :).

Išklotas tešlos pagrindas

Prieš šaunant į orkaitę

Iškeptas

2011 m. liepos 26 d., antradienis

Šparaginės pupelės su kumpiu

Linksma ši paskutinė savaitė - šitaip karšta, kad dieną valgyti nesinori. Kai svajoju išsikepti mėlynių pyragą, bet kol susirenku produktus iš parduotuvės, pagrindinis ingredientas - mėlynės - dingsta iš šaldytuvo. Taigi, pirkau mėlynes tam, kad pyragą išsikepčiau, o papildomai nusipirkau dar ir šparaginių pupelių.



Šparaginės pupelės su kumpiu

* dvi didelės saujos šparaginių pupelių
* penkios juostelės rūkyto ar džiovinto kumpio
* mažas smulkiai sukapotas svogūnas
* džiugo arba parmezano sūrio
* alyvuogių aliejus
* balzaminis actas
* 1 a.š. viduržemio jūros prieskonių

Padažui nerašau kiekių, nes viskas buvo iš akies. Į dubenį šliūkšt alyvuogių aliejaus (naudojau nuo saulėje džiovintų pomidorų), šliūkšt balzaminio acto, smulkintas svogūnas.

Šparagines pupeles nuplauti, nupjaustyti galiukus, susmulkinti į patogius kąsnelius, apvirti sūdytame vandenyje, 7-10 min. Nupilti vandenį, atvėsinti. Suberti į dubenį su padažu.

Kumpį suplėšyti į gabaliukus, pakepinti nesvylančioje keptuvėje. Suberti ant pupelių.

Viską pabarstyti tarkuotu džiugo ar parmezano sūriu, švelniai išmaišyti.

Šaltinis: mano šaldytuvo turinys

2011 m. liepos 20 d., trečiadienis

Šparaginių pupelių salotos su mėlynuoju sūriu

Kažkada šparagines pupeles parduotuvėje nusipirkau pagauta impulso - buvo akcija, nors nelabai žinojau, kaip aš jas gaminsiu. Kažkada esu gaminusi su grietinėlės padažu, kaip karštą pagrindinio patiekalo garnyrą, bet šį kartą norėjau kitaip. Norėjau valgyti kaip pirmąjį šaltą užkandį, t.y. labiau kaip salotas.

Iš visų receptų išsirinkau tokį, kuris atrodė labiausiai pikantiškas ir kurio visus ingredientus turėjau namuose.


Taigi, šparaginių pupelių salotos su mėlynuoju sūriu

* pusė kilogramo šviežių šparaginių pupelių, supjaustytų į 2-3 cm dydžio gabaliukus
*1/4 puodelio sutrupinto į gabaliukus mėlynojo sūrio
*1/4 smulkiai supjaustyto raudojono svogūno
*1/2 puodelio alyvuogių aliejaus
*4 v.š. balzaminio acto
*1/2 puodelio paskrudintų pekano ar graikinių riešutų
*žiupsnelis druskos ir pipirų

Šparagines pupeles apvirti garuose, kol suminkštės, bet išliks pakankamai kietos (al dente), nuo 2 iki 6 min.
Dubenyje sumaišyti atvėsintas pupeles, sūrį, svogūną ir riešutus, supilti alyvuogių aliejų ir balzaminį actą. Paskaninti druska ir piprais. Rekomenduojama palaikyti valandą iki patiekiant ant stalo.
Šaltinis: internetas

2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

Šparagai (smidrai) su šonine

Pamenu, valgiau šparagus su olandišku padažu, bet šios žiemos dažniausiai gaminamu ir valgomu karštuoju užkandžiu netikėtai tapo šparagai (smidrai) apvynioti šonine ir iškepti orkaitėje. Dažniau nei kartais tokie šparagai pakeičia ir pagrindinį patiekalą.
Pastebėjau, kad šparagai labai skirtingi - vieni labai ploni, kiti - mėsingi. Kadangi naudoju šiam patiekalui žalius, o ne baltus, aš jų neskutu, tik gerai nuplaunu ir nulaužau galus. Jei būna labai ploni (kaip šioje nuotraukoje), tai į vieną šoninės juostelę vynioju po du ar net po tris. Gal apvirti ir nebūtina, bet aš tai darau, t.y. įmetu nuplautus ir nulaužytais galais šparagus į verdantį pasūdytą vandenį ir ant vidutinės kaitros paverdu daugiausiai 5 minutes. Tada suvynioju po tris į vieną šoninę (arba po du) ir šaunu į orkaitę. Užstatau kaitinimo iš viršaus (arba grill) režimą ir pakaitinu kol gražiai apskrunda. Tada apverčiu ir skrudinu kitą pusę. Svarbu nesudeginti šparagų. Geriausiai šparagų ir šoninės "vyniotinius" sudėti skardoje ant grotelių tam, kad riebalai išbėgtų ir šoninė gražiai apskrustų, o ne troškintųsi.

Taigi, paprastai vienam asmeniui pakanka
15 šparagų (jei labai ploni)
5 kiaulienos šoninės juostelės






2011 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

Pomidorų, šparagų ir avinžirnių sriuba

Jau esu rašiusi, kaip gaminau avinžirnių sriubą, tačiau šį kartą pomidorai dominavo, kartu puikiai derėjo šparagai ir avinžirniai, viskas dar papušta morkomis ir prisodrinta prieskoniais.
Na, nepaisant to, kad sviesto išvalyti tobulai nepavyko, t.y. jis gavosi ne tokios spalvos, kaip rekomenduoja, tačiau skaniai kvepėjo skrudintais riešutais, bet puikiausiai tiko kepinti prieskoniams kartu su svogūnu ir česnaku.

sriubai naudojau (šiaip, iš akies, 4 porcijos)

800 g (didelė skardinė) konservuotų luptų ir smulkintų pomidorų savo sultyse
2 morkos (supjaustytos pusžiedžiais arba ketvirčiais, priklausomai nuo morkos dydžio)
6 stiebeliai šparagų (arba kaip lietuviškai verčia - smidrų) (supjaustytų 2 cm dydžio gabaliukais)
1 saliero stiebelis (smulkiai supjaustytas)
puodelis išvirtų avinžirnių

Kadangi šparagus apviriau, nes gaminau kitą patiekalą, dar sriubai naudojau jų nuovirą. Šiaip galima skiesti sultiniu ar vandeniu, kaip kas mėgsta.
Beveik į pabaigą subėriau apkepintus svogūną su česnaku ir prieskoniais:

1 svogūnas (naudojau šalotinį svogūną) (smulkiai sukapotas)
2 česnako skiltelės (smulkiai sukapotas)
prieskoniai: kuminas, druska, pipirai, čiobreliai, bazilikai, karis
Viską pakepinau 2 v.š. lydyto sviesto, kol svogūnai suminkštėjo ir pakvipo prieskoniais.

1 a.š. grietinės (čia jei patinka ir tinka individualiam skoniui)

Skanu su juoda duona ar visai viena. Ypatingai tinka lietingą dieną.

2011 m. balandžio 15 d., penktadienis

Žieminės salotos su moliūgu

Kažkaip susipainiojau visai. Norėjau nusipirkti "spaghetti squash", o nusipirkau "butternut squash", tad skubiai teko improvizuoti ir galvoti, ką čia pasigaminti. Visagalio interneto pagalba peržiūrėjau įvairius receptus, prisirinkau idėjų ir pasigaminau salotas.

pusė moliūgo
kelios saujos jaunų špinatų lapelių
sauja džiovintų spanguolių
sauja saulėgrąžų
apelsinas
alyvuogių aliejus
balzamiko actas
itališkų prieskonių mišinys
druska
pipirai

Įkaitintoje orkaitėje (apie 180 laipsnių) kepiau nuluptą, gabaliukais supjaustytą moliūgą su prieskoniais (druska, pipirai, itališkų pireskonių mišinys, paprika) ir alyvuogių aliejumi. Sėklas išmečiau, bet gal ir jas galima panaudoti? Kepiau apie 30-40 min. keletą kartų pavartydama. Likus penkioms minutėms iki pabaigos subėriau spanguoles, o saulėgrąžas pakepinau tuščioje nesvylančioje keptuvėje.

Kol kepė moliūgas pasiruošiau špinatus, nusilupau apelsiną, iškirsčiau skiltelėmis, jas nulupau ir susmulkinau. Į dubenį subėriau iškeptą moliūgą su spanguolėmis, subėriau saulėgrąžas ir pašlaksčiau balzamiko actu.
Spanguolės ir balzamiko actas salotoms suteikė truputį rūgštumo, moliūgas ir apelsinas - saldumo, traškūs spinatų lapeliai - gaivumo.
Vėliau gaminau antrą kartą - reikėjo pabaigti likusią moliūgo dalį, tai špinatų lapus keičiau kitokiu skirtingų salotų lapų mišiniu - irgi skanu.

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Žagarėliai

Mamos kepti žagarėliai man primena vaikystę ir gimtadienius, kai beveik permatomų traškių ir cukraus pudra nubarstytų žagarėlių kalnas būdavo vienas skaniausių desertų. Torto juk reikia laukti, jam reikia lėkštės ir pan., o žagarėlį pasiimi į ranką ir jis akimirksniu dingsta. Aišku, jei kur pakeliui nenukrenta, nes lūždavo vos paėmus į ranką - tokio plonumo ir trapumo buvo mano vaikystės žagarėliai. Man matyt reikėjo atsidurti už Atlanto, kad pamėginčiau pati juos išsikepti. Pirmą kartą kepiau diena anksčiau, nei turėjome valgyti, tai iki svečių atėjimo neliko nė vieno. Tai buvo įrodymas, kad pavyko, todėl antrą kartą šios klaidos nedariau ir kepiau tą pačią dieną. Ir net spėjau nufotografuoti likučius :).

Tešla labai paprasta:
1 kiaušinis
6 tryniai
1 v.š. be kaupo grietinės
miltai (tiek, kad neliktų prie rankų ir gerai įsiminkytų)
aliejaus kepimui (priklausomai nuo keptuvės dydžio, bet užtenka, kad aliejaus būtų 1,5 cm)
cukraus pudros pabarstymui

Į tešlą nedėjau nei druskos, nei cukraus. Išminkiau kietą tešlą, net rankas paskaudo. Pusvalandį palaikiau šaldytuve. Kočiojau labai plonai, tešlą dar padaužydavau kočėlu. Supjausčiau stačiakampiais, įpjaudavau per vidurį ir perverdavau. Dariau visus skirtingus - plačiusir trumpus, ilgus ir siaurus. Norėjau pažiūrėti, kaip geriau. Pasirodo, kad gerai iškepa visi, gal tik lengviau susitvarkyti su vidutinio ilgio ir pločio žagarėliais.
Iškepusius sudėjau ant popieriniu rankšluosčiu išklotos lėkštės, kad nuvarvėtų aliejaus perteklius, tai riebalų nesijautė.
Ir vėl neliko tą pačią dieną.

2011 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Chocolate Chip Cookies / Sausainiai su šokolado gabaliukais

Kažkaip vienu metu susivokiau, kad laikas Amerikoje eina į pabaigą, o aš dar neišbandžiau nei to, nei kito, nei trečio recepto. Kadangi nesu sausainių mėgėja, tai pirktiniai sausainiai manęs iš viso nevilioja. Jei pati išsikepu, tai dar yra šansas, kad paraugausiu.

Susiradau Marthos Stewart tinklalapyje sausinių receptą ir viskas kuo puikiausiai pavyko. Kad būtų ramiau, pasiskaitinėjau kitų receptų aprašymus, tad kaip ir tikėjausi, kad tešla bus lipni ir nepaklusni.

2 1/4 puodelio miltų
1/2 a.š. kepimo sodos
1 puodelis (2 lazdelės arba 226 g) nesūdyto sviesto, kambario temperatūros
1/2 puodelio cukraus
1 puodelis šviesiai rudo cukraus (aš ėmiau po 3/4 balto ir tamsiai rudo cukraus)
1 a.š. druskos
2 a.š. vanilės ekstrakto (keičiau vanilininiu cukrumi)
2 dideli kiaušiniai
2 puodeliai pusiau saldžių šokolado gabaliukų (pirkau gatavą produktą, kuris taip ir vadinosi "semiwseet chocolate chips", bet galima tiesiog susikapoti šokolado plytelę)

Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.
Miltus sumaišyti su kepimo soda. Kitame inde iki purumo suplakti sviestą su sukrumi, suberti druską, vanilę, įmušti  kiaušinius ir dar kartą viską gerai sumaišyti. Vėliausiai suberti miltų ir kepimo sodos mišinį, viską išmaišyti iki vientisos masės. Įmaišyti šokolado gabaliukus. Dar galima įmaišyti graikinius arba pekano riešutus (kitą kartą būtinai taip darysiu). Tešla gavosi lipni ir nelabai paklusni.
Prikalusomai nuo to, kokio dydžio sausainius mėgstame, su šakštu (ar šaukštais) formuojami sausainius. Aš kepiau nedidelius, piršto skersmens, nes man tokie labiausiai patinka. Keistai atrodo arbatos puodelio lėkštutės dydžio sausainiai, bet kiekvienam juk pagal skonį.
Kepiau apie 10 minučių, kol kraštai lengvai parudavo. Iįtraukus sausainiai buvo minkšti, kai visai atvėso truputi sukietėjo, bet liko minkšti.
Iš šito kiekio iškepiau virš 40 sausainių (nespėjau suskaičiuoti).


2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

Lietiniai blyneliai (crêpes) pagal Julia Child

1 puodelis šalto vandens
1 puodelis šalto pieno
4 kiaušiniai
1/2 a.š. druskos
1 1/2 puodeliai miltų (be kaupo)
4 v.š. lydyto sviesto

Į plakimo indą supilti vandenį, pieną, įmušti kiaušinius, įberti druską. Tada suberti miltus ir įpilti sviestą. Viską plakti 1 minutę (kaip rašo, at top speed). Guminės lopetėlės pagalba nuvalyti tešlą nuo vidinių sienelių ir dar viską paplakti 2 - 3 sekundes. Uždengti ir padėti į šaldytuvą bent 2 valandoms.

Tešla gaunasi skysta. Rašo, kad turi būti tiršta tiek, kad padengtų medinį šaukštą. Jei per tiršta, atskiesti vandeniu.

Kepti gerai įkaitintoje keptuvėje, ją patepus riebalais. Aš naudojau aliejumi vilgytą servetėlę.
Blyneliai ploni, minkšti ir "beveik kaip močiutės" :).
Norėjau suskaičiuoti, kiek gausis blynelių, bet nespėjau, nes visi buvo suvalgyti dar man nespėjus baigti kepti.
Julia Child rašo, kad turėtų būti nuo 25 iki 30 blynelių, jei jų skersmuo 6 - 6 1/2 colių.


Šaltinis: Julia Child "Mastering the Art of French Cooking" (2009)

2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Desertas su jogurtu, savoiardi sausainiais ir braškėmis

Aš visad spręsdavau galvosūkį, ką daryti su sausainiais, kurių lieka nuo tiramisu - su taip vadinamais "damų piršteliais" (lady fingers) arba savoiardi.
Netyčia vienoje knygoje užmačiau receptą, adaptavau pagal savo turimus produktus ir gavosi toks gaivus, lengvas, vasariškas desertas.

Dviems porcijoms reikės:

1,5 stiklinės natūralaus jogurto
cukraus pagal skonį
7-8 savoiardi sausainių (priklausomai, kiek telpa į stiklinę)
braškių (ar kitų vaisių)
skaldytų migdolų, paskrudintų orkaitėje

Gamyba labai paprasta: išplakti jogurtą su cukrumi, susimulkinti braškes ir sluoksniuoti. Jogurtas, laužyti sausainiai, jogurtas, braškės, jogurtas, laužyti sausainiai, jogurtas, braškės. Užbaigti gražu braškėmis, viską pabarstyti skaldytais paskrudintais migdolais. Valandai padėti šaltai ir galima skanauti.

Aš valgiau po 16 valandų, tai sausainiai viduje buvo tapę skysti, tad geriau ilgai nelaikyti :).

2011 m. kovo 1 d., antradienis

Biscotti su migdolais ir spanguolėmis

Itališkus sausainius - džiūvėsėlius "biscotti" kepti kaupiausiau gerus metus. Kol gyvenimas neprivertė. Kaip ir niekas manęs nevertė, varu nevarė, bet labai norėjosi kažko tokio skanaus, bet ne paprastų sausainių. Išsirinkau patį paprasčiausią receptą, kad būtų greitas, nesudėtingas ir su mažai ingredientų. Kadangi neradau pirkti nesūdytų pistacijų, pasirinkau variantą su migdolais ir spanguolėmis.

Kepiau du kartus. Abu kartus neliko įtartinai greitai. Trečią kartą dėsiu gerokai daugiau migdolų ir spanguolių.
Pirmą kartą migdolus dėjau stambiai kapotus, antrą kartą nuplikiau, nulupau žievę ir beveik nesmulkinau, nes puikiausiai susipjausto ir iškepti.

Biscotti su migdolais ir džiovintomis spanguolėmis
Originalus receptas (čia)

2/3 (135 g) puodelio cukraus
2 dideli kiaušiniai
1 a.š. vanilės ekstrakto (keičiau vanilininiu cukrumi)
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1 3/4 puodelio (245 g) miltų
1/2 puodelio migdolų
1/2 spanguolių

Kiaušinius išplakti su cukrumi, miltus sumaišyti su druska ir kepimo milteliais, įmaišyti į kiaušinių plakinį. Gaunasi tiršta, bet lipni masė. Įmaišyti džiovintus vaisius ir riešutus. Rankomis suformuoti netvarkingas (t.y. nenudailintas) plokščias "dešras", jas suguldyti į skardas, paliekant tarpus, kad kepant nesuliptų. Kepti įkaitintoje orkaitėje (180C) apie 25-35 min. kol švelniai pageltonuos. Atvėsinti supjaustyti skersai apie 1,5 cm pločio riekelėmis ir suguldytas kepti vėsesnėje orkaitėje (160-170C) po 10 min. kiekvieną pusę, arba kol pageltonuos. Geriau žemesnėje temperatūroje ir ilgiau, nei sudeginti. Juk ir tikslas paprastas - kad išdžiūtų.
Kadangi su sausainiais nelabai draugauju, šie džiūvėsėliai yra tai, kas man tinka. Ypač, kai noriu kažkuo pakeisti barankytes su aguonomis.

2011 m. vasario 12 d., šeštadienis

Miltiniai blynai kitaip

Kodėl kitaip? Nes man taip nepavyksta. Aš bandau, bet dukra visad sako, kad ne taip. Taigi, kad būtų taip, kaip reikia, kepė ji pati. Na, ne tik kepė, bet ir tešlą maišė.

Tešla grietinės tirštumo:
* 2 kiaušiniai
* 1 a.š. vanilininio cukraus (čia slaptasis ingredientas :))
* 2 v.š. cukraus
* žiupsnelis druskos (na, iš akies)
* stiklinį pieno
* kvietinių miltų (iš akies, kol tešla tampa tarpinė - tirštesnė už lietinių, bet skystesnė už "mažiukų")

Kepti reikia be aliejaus, įkaitintoje keptuvėje, per vidurį. Dydis - kavos pudelio polekštės dydžio.


Patys skaniausi pusryčiai - kai kažkas kitas juos pagamina :).

2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Gaivios salotos su avokadu ir parmezano sūriu

Šios salotos kvepia pavasariu. Kvepia nelabai tiesiogine prasme, nes iš kur gi tas kvapas gali būti vidury žiemos?
Iš kitos pusės, aš ir nejaučiu, kad būtų žiema. Temperatūra visad aukščiau nulio. Medžius sodina tiek miesto komunalininkai ar apželdinimo tarnybos, tiek įvairiausių aplinkosauginių talkų metu. Žydi pienės. Ne masiškai, bet vistiek saulės atokaitoje, ant šlaito matau jas karts nuo karto. Vilniuje man pienės asocijuoja su gegužės mėnesiu, o dabar tik vasaris. Ir kitos gėlės žydi. Pvz. narcizai.


Salotos tinginiams ir dirbantiems. Arba nenori skirti laiko maisto gaminimui, ilgam stovėjimui prie pjaustymo lentos, arba tiesiog iš nuovargio to daryti negali. Tada tinka šis variantas.

*salotų mišinys (salotų lapai, garžgrastė, jaunų špinatų lapeliai), nuplautų ir paruoštų valgymui. -> Sudėti gražiai į lėkštę.
*avokadas. -> Nulupti, supjaustyti skiltelėmis, išdėlioti gražiai ant salotų mišinio.
*parmezano (ar kito kieto sūrio) drožlės. -> Bulvių skustuku patarkuoti parmezano sūrio.
Viską pabarstyti itališkų prieskonių mišiniu (mairūnai, bazilikai), pašlapkstyti balzamo actu. Aliejaus nešlaksčiau, bet alyvuogių aliejus puikiausiai tiktų.
Paįvairinimui dar įpjaustau pamidorų, juodųjų alyvuogių.

2011 m. vasario 5 d., šeštadienis

Bulvių mišrainė su rūkyta silke

Mėgstu rūkytą žuvį. Ieškojau skumbrės, norėjau pagaminti įdarytus kiaušinius. Pagaminau, bet su rūkyta silke. Rūkyta silkė, kurią radau, labai sūri, tad kiaušiniai irgi gavosi sūrūs.
Kadangi liko daug žuvies, ieškojau variantų, kaip ją suvalgyti, kad būtų skanu, mažai sūru ir kad silkė būtų tik patiekalo dalis, o ne pagrindas.

Ėjau paprasčiausiu keliu - pasigaminau bulvių salotas su rūkyta silke, nes taip galėjau bent iš dalies nutaikyti sūrumą.

*4 bulvės, išvirti su lupena, nulupti ir supjaustyti smulkiais kubeliais.
*3 silkės filė juostelės. Užplikiau karštu vandeniu, gerai nuploviau. Kiek sugebėjau išrankiojau ašakas ir smulkiai supjausčiau.
*1 kietai virtas kiaušinis, supjaustytas kubeliais.
*4 maži agurkėliai (kornišonai), irgi supjaustyti kubeliais.

Viską sudėjau į dubenį ir išmaišiau su keliais valgomaisiais šaukštais naminio majonezo. Paskaninau maltais juodaisiais pipirais, nes druskos jau nebereikėjo.


Mėgstu visus šiuos ingredientus atskirai, galiu valgyti nors ir kasdien, tad variantas keturi-viename man labai patiko. Tokios žieminės salotos, tiksliau mišrainė, kai atrodo, kad lapai jau nebegelbsti ir norisi kažko tokio tokio tokio neįvardijamo. Tada gaminu "namines" mišraines iš virtų bulvių, morkų, burokėlių, pupelių ir marinuotų daržovių. Burokėlius dar retkarčiais sumaišau su aliejumi vietoj majonezo. 

2011 m. sausio 21 d., penktadienis

Lazanija su vištiena, arba kaip suvalgyti likučius

Ką darote, kai lieka keptos vištos? Kokia pusė. Didesnioji. Nes tiesiog visos vištos, net jei tai pati mažiausia, neįveikia trys žmonės. Ką darau aš? Šiaip jau viską. Man skanu tiesiog šalta. Kartais pašildau ir būna priedas į gaivias salotas. Kartais tampa užkepėle su sūriu. Na ne žiuljenas, ne šedevras, bet valgomas karštas patiekalas. Tik ganėtinai riebus. Arba padažas prie makaronų. Arba galima sutrinkti plaktuvu ir bus užtepėlė ant duonos ar skrebučio. Variantų daugybė, rinkis pagal nuotaiką. Šį kartą bandžiau rasti dar vieną variantą. Kad nebūtų užkepėlė, kad nebūtų padažas spagečiams, tad gimė improvizuota lazanija su vištiena. Kadangi lazanijos lakštų buvo nedaug, o skarda plati, tai lazanija buvo kaip ir vieno sluoksnio, bet netikėtai skani.

2 puodeliai smulkintos vakarykštės orkaitėje keptos vištos
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
20 g sviesto
1 puodelis smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse
lazanijos lakštų (prireikė aštuonių)
tarkuoto įvairių sūrio rūšių mišinio (buvo toks likutis keturių sūrių mišinio)
prieskoniai: bazilikas, mairūnas, rozmarinas, druska, pipirai

Baltam padažui:
šaukštas miltų
šaukštas sviesto
pieno (kad padažus būtų grietinėlės - grietinės tirštumo)
muskato riešuto

Baltam padažui miltus apkepinau svieste, supyliau pieną, užvirinau, paplakiau šluotele, kad neliktų miltų gumuliukų.
Vištieną susmulkinau, apkepinau šaukšte aliejaus ir šaukšte sviesto, sudėjau smulkintą svogūną. Kai gerai apkepė, supyliau puodelį smulkintų pomidorų. Pabarsčiau bazilikų, mairūnų, rozmarino, druskos ir pipirų.
Tai šitas troškinys ir buvo pagrindinis įdaras.
Sluoksniavau tradiciškai - lazanijos lakštų sluoksnis, baltas padažas, vištienos troškinys, tarkuoto sūrio mišinys, vėl lazanijos lakštų sluoksnis, vėl baltas padažas ir sūris.
Kepiau apie 30 min. (pagal lazanijos lakštų pakelio gamybos rekomendaciją). 20 min. uždengusi aliuminio folija, 10 min. be jos.

Valgant keletą kauliukų radome, bet bendro skonio nesugadino.

2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

Kepenėlių paštetas ... be elektrinių prietaisų

Kai namie pirmą kartą gaminau vištienos kepenėlių paštetą, tai pamiršau ir druską, ir pipirus, bet buvo paprasta - elektrinis plaktuvas viską susmulkino iki vientisos masės.
Šį kartą turėjau tik bulvių trintuvą, tad teko truputį improvizuoti, nes nesinorėjo išmesti paukščių viduje rastų kepenėlių. Surinkau kalakuto, dviejų vištų ir vienos anties kepenėles ir pasigaminau paštetą. Ačiū draugei už receptą.
Kadangi improvizuotas gaminys, tai tiesiog surašysiu ką ir kaip dėjau.
Taigi, smulkiai supjaučiau (kad paskui nereikėtų vargti) keturias kepenėles, kartu su smulkintu svogūnų pakepinau 75 g svieste, įpyliau sauso balto vyno (apie 100 ml), kai alkoholis išgaravo, pabarsčiau druska, pipirais, čiobreliais. Ir viskas. Tiesiog dar šiltas apkepintas kepenėles sutryniau trintuve, įdėjau apie 100 g sviesto. Gavosi nedidelis stiklainiukas nuo majonezo. Lengviau tepasi kambario temperatūros, bet skanu ir šaltas.


2011 m. sausio 11 d., antradienis

Napoleonas su vanilininiu kremu

Buvau pradėjusi gaminti paprastą napoleoną, iš gatavų pirktinių lakštų su skaniu kondensuoto pieno ir sviesto kremu (nusižiūrėjau iš draugės :)), o čia, kitame sviete gale, tokių gatavų lakštų pirkti nėra. Na, kad nėra teigti iš mano pusės yra pernelyg drąsu, aš juk maistą renkuosi trijų prekės ženklų parduotuvėse, tai gal kitose tokių dalykų ir būna. Jei visas pasaulis gamina a la prancūziškai, tai šaldytų tešlos gaminių turi būti visur. Na, aš čia apie kapitalistines ir save išsivysčiusiomis laikančias ir demokratija garsėjančias šalis kalbu.
Kaip ten bebūtų, šventinis laikotarpis ir pyragų maratonas padiktavo vidinį norą tortui. Ne pyragui. Kadangi medaus tortas gavosi ne visai vykęs, ėmiausi Napoleono recepto paieškomis ir gaminimu.

Receptų radau daug ir įvairių. Adaptavau pagal savo poreikius ir galimybes, taigi pavyko mažas (desertinės lėkštės dydžio), pakankamai aukštas tortas.

Lakštai
* 350 g miltų
* 2 v.š. grietinės
* 250 g sviesto arba margarinio (aš ėmiau margariną, sviesto tik 50 g)
* 1 kiaušinis
* druskos (apie 1/4 a.š.)

Kremas
* 250 g sviesto
* 60 g miltų
* 175 g cukraus
* 0,5 stiklinės pieno
* 2 tryniai (maži)
* 0,5 pakelio vanilininio cukraus
* 2 v.š. citrinos sulčių

Kadangi Napoleoną kažkada gaminau mokyklos laikais, tai kaip ir nebuvo naujiena pasigaminti kapotą tešlą. Miltus subėriau ant darbastalio (sumaišiau su druska), sudėjau gabaliukais pjaustytą margariną ir sviestą, įdėjau grietinę, įmušiau kiaušinį, ir ilgu peiliu kapojau, kol liko 0,5-1 cm dydžio miltų gabaliukai. Tada viską suminkiau iki vientiso gabalo ir padėjau šaltai 15 minučių.

Iš tokio kiekio gavosi 9 lakštai. Kiekvieną subadžiau šakute, dėjau į šaltu vandeniu pašlakstytą skartą ir kepiau iki 10 min. 180 C orkaitėje. Receptai nurodo, kad kočioti reikia iki 3-4 cm storio ir kapti iki 2-3 min., kol švelniai pageltonuoja ir kol nepradeda ruduoti. Kadangi orkaitė man vis dar nepažinta žemė, kepiau labai skirtingai, o lakštus kočiojau iki maksimumo plonus. Tikrai ploniau nei 3 mm, nes lakštai išsipučia. Į skardą perkėliau kočėlo pagalba, tad neplyšo, nesulipo ir viskas vyko sklandžiai. Vieną sunaudojau trupiniams, o kitus suvalgėme vietoj sausainių. Kol lakštai vėso, pasigaminau kremą.

Kremui ištirpinau sviestą, pakepinau jame miltus. Supyliau kitame puode užvirintą pieną su cukrumi, o kai pravėso įmušiau trynius. Rašo, kad reikia sukti mediniu šaukštu, bet kadangi tokio įrankio neturiu, naudojau šluotelę. Vienu metu nustojau plakti, tai ėmė skirtis sviestas nuo likusio kremo. Pamaišius vėl viskas buvo gerai.

Tortui sunaudojau 6 lakštus, o vieną sluoksnį, kai sutepiau kremą, pagardinau citrinos sultimis, nes neturiu nei bruknių, nei spanguolių, o norisi truputį rūgštelės.

Trupiniais papuošiau ryte. Kadangi kremo neliko, šonų nepuošiau - man skanu ir taip. Valgėme beveik savaitę. Kuo toliau, tuo tortas skanesnis, nes kremas geriau susigeria, sluoksniai suminkštėja.