2011 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

Pomidorų, šparagų ir avinžirnių sriuba

Jau esu rašiusi, kaip gaminau avinžirnių sriubą, tačiau šį kartą pomidorai dominavo, kartu puikiai derėjo šparagai ir avinžirniai, viskas dar papušta morkomis ir prisodrinta prieskoniais.
Na, nepaisant to, kad sviesto išvalyti tobulai nepavyko, t.y. jis gavosi ne tokios spalvos, kaip rekomenduoja, tačiau skaniai kvepėjo skrudintais riešutais, bet puikiausiai tiko kepinti prieskoniams kartu su svogūnu ir česnaku.

sriubai naudojau (šiaip, iš akies, 4 porcijos)

800 g (didelė skardinė) konservuotų luptų ir smulkintų pomidorų savo sultyse
2 morkos (supjaustytos pusžiedžiais arba ketvirčiais, priklausomai nuo morkos dydžio)
6 stiebeliai šparagų (arba kaip lietuviškai verčia - smidrų) (supjaustytų 2 cm dydžio gabaliukais)
1 saliero stiebelis (smulkiai supjaustytas)
puodelis išvirtų avinžirnių

Kadangi šparagus apviriau, nes gaminau kitą patiekalą, dar sriubai naudojau jų nuovirą. Šiaip galima skiesti sultiniu ar vandeniu, kaip kas mėgsta.
Beveik į pabaigą subėriau apkepintus svogūną su česnaku ir prieskoniais:

1 svogūnas (naudojau šalotinį svogūną) (smulkiai sukapotas)
2 česnako skiltelės (smulkiai sukapotas)
prieskoniai: kuminas, druska, pipirai, čiobreliai, bazilikai, karis
Viską pakepinau 2 v.š. lydyto sviesto, kol svogūnai suminkštėjo ir pakvipo prieskoniais.

1 a.š. grietinės (čia jei patinka ir tinka individualiam skoniui)

Skanu su juoda duona ar visai viena. Ypatingai tinka lietingą dieną.

2011 m. balandžio 15 d., penktadienis

Žieminės salotos su moliūgu

Kažkaip susipainiojau visai. Norėjau nusipirkti "spaghetti squash", o nusipirkau "butternut squash", tad skubiai teko improvizuoti ir galvoti, ką čia pasigaminti. Visagalio interneto pagalba peržiūrėjau įvairius receptus, prisirinkau idėjų ir pasigaminau salotas.

pusė moliūgo
kelios saujos jaunų špinatų lapelių
sauja džiovintų spanguolių
sauja saulėgrąžų
apelsinas
alyvuogių aliejus
balzamiko actas
itališkų prieskonių mišinys
druska
pipirai

Įkaitintoje orkaitėje (apie 180 laipsnių) kepiau nuluptą, gabaliukais supjaustytą moliūgą su prieskoniais (druska, pipirai, itališkų pireskonių mišinys, paprika) ir alyvuogių aliejumi. Sėklas išmečiau, bet gal ir jas galima panaudoti? Kepiau apie 30-40 min. keletą kartų pavartydama. Likus penkioms minutėms iki pabaigos subėriau spanguoles, o saulėgrąžas pakepinau tuščioje nesvylančioje keptuvėje.

Kol kepė moliūgas pasiruošiau špinatus, nusilupau apelsiną, iškirsčiau skiltelėmis, jas nulupau ir susmulkinau. Į dubenį subėriau iškeptą moliūgą su spanguolėmis, subėriau saulėgrąžas ir pašlaksčiau balzamiko actu.
Spanguolės ir balzamiko actas salotoms suteikė truputį rūgštumo, moliūgas ir apelsinas - saldumo, traškūs spinatų lapeliai - gaivumo.
Vėliau gaminau antrą kartą - reikėjo pabaigti likusią moliūgo dalį, tai špinatų lapus keičiau kitokiu skirtingų salotų lapų mišiniu - irgi skanu.

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Žagarėliai

Mamos kepti žagarėliai man primena vaikystę ir gimtadienius, kai beveik permatomų traškių ir cukraus pudra nubarstytų žagarėlių kalnas būdavo vienas skaniausių desertų. Torto juk reikia laukti, jam reikia lėkštės ir pan., o žagarėlį pasiimi į ranką ir jis akimirksniu dingsta. Aišku, jei kur pakeliui nenukrenta, nes lūždavo vos paėmus į ranką - tokio plonumo ir trapumo buvo mano vaikystės žagarėliai. Man matyt reikėjo atsidurti už Atlanto, kad pamėginčiau pati juos išsikepti. Pirmą kartą kepiau diena anksčiau, nei turėjome valgyti, tai iki svečių atėjimo neliko nė vieno. Tai buvo įrodymas, kad pavyko, todėl antrą kartą šios klaidos nedariau ir kepiau tą pačią dieną. Ir net spėjau nufotografuoti likučius :).

Tešla labai paprasta:
1 kiaušinis
6 tryniai
1 v.š. be kaupo grietinės
miltai (tiek, kad neliktų prie rankų ir gerai įsiminkytų)
aliejaus kepimui (priklausomai nuo keptuvės dydžio, bet užtenka, kad aliejaus būtų 1,5 cm)
cukraus pudros pabarstymui

Į tešlą nedėjau nei druskos, nei cukraus. Išminkiau kietą tešlą, net rankas paskaudo. Pusvalandį palaikiau šaldytuve. Kočiojau labai plonai, tešlą dar padaužydavau kočėlu. Supjausčiau stačiakampiais, įpjaudavau per vidurį ir perverdavau. Dariau visus skirtingus - plačiusir trumpus, ilgus ir siaurus. Norėjau pažiūrėti, kaip geriau. Pasirodo, kad gerai iškepa visi, gal tik lengviau susitvarkyti su vidutinio ilgio ir pločio žagarėliais.
Iškepusius sudėjau ant popieriniu rankšluosčiu išklotos lėkštės, kad nuvarvėtų aliejaus perteklius, tai riebalų nesijautė.
Ir vėl neliko tą pačią dieną.

2011 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Chocolate Chip Cookies / Sausainiai su šokolado gabaliukais

Kažkaip vienu metu susivokiau, kad laikas Amerikoje eina į pabaigą, o aš dar neišbandžiau nei to, nei kito, nei trečio recepto. Kadangi nesu sausainių mėgėja, tai pirktiniai sausainiai manęs iš viso nevilioja. Jei pati išsikepu, tai dar yra šansas, kad paraugausiu.

Susiradau Marthos Stewart tinklalapyje sausinių receptą ir viskas kuo puikiausiai pavyko. Kad būtų ramiau, pasiskaitinėjau kitų receptų aprašymus, tad kaip ir tikėjausi, kad tešla bus lipni ir nepaklusni.

2 1/4 puodelio miltų
1/2 a.š. kepimo sodos
1 puodelis (2 lazdelės arba 226 g) nesūdyto sviesto, kambario temperatūros
1/2 puodelio cukraus
1 puodelis šviesiai rudo cukraus (aš ėmiau po 3/4 balto ir tamsiai rudo cukraus)
1 a.š. druskos
2 a.š. vanilės ekstrakto (keičiau vanilininiu cukrumi)
2 dideli kiaušiniai
2 puodeliai pusiau saldžių šokolado gabaliukų (pirkau gatavą produktą, kuris taip ir vadinosi "semiwseet chocolate chips", bet galima tiesiog susikapoti šokolado plytelę)

Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.
Miltus sumaišyti su kepimo soda. Kitame inde iki purumo suplakti sviestą su sukrumi, suberti druską, vanilę, įmušti  kiaušinius ir dar kartą viską gerai sumaišyti. Vėliausiai suberti miltų ir kepimo sodos mišinį, viską išmaišyti iki vientisos masės. Įmaišyti šokolado gabaliukus. Dar galima įmaišyti graikinius arba pekano riešutus (kitą kartą būtinai taip darysiu). Tešla gavosi lipni ir nelabai paklusni.
Prikalusomai nuo to, kokio dydžio sausainius mėgstame, su šakštu (ar šaukštais) formuojami sausainius. Aš kepiau nedidelius, piršto skersmens, nes man tokie labiausiai patinka. Keistai atrodo arbatos puodelio lėkštutės dydžio sausainiai, bet kiekvienam juk pagal skonį.
Kepiau apie 10 minučių, kol kraštai lengvai parudavo. Iįtraukus sausainiai buvo minkšti, kai visai atvėso truputi sukietėjo, bet liko minkšti.
Iš šito kiekio iškepiau virš 40 sausainių (nespėjau suskaičiuoti).


2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

Lietiniai blyneliai (crêpes) pagal Julia Child

1 puodelis šalto vandens
1 puodelis šalto pieno
4 kiaušiniai
1/2 a.š. druskos
1 1/2 puodeliai miltų (be kaupo)
4 v.š. lydyto sviesto

Į plakimo indą supilti vandenį, pieną, įmušti kiaušinius, įberti druską. Tada suberti miltus ir įpilti sviestą. Viską plakti 1 minutę (kaip rašo, at top speed). Guminės lopetėlės pagalba nuvalyti tešlą nuo vidinių sienelių ir dar viską paplakti 2 - 3 sekundes. Uždengti ir padėti į šaldytuvą bent 2 valandoms.

Tešla gaunasi skysta. Rašo, kad turi būti tiršta tiek, kad padengtų medinį šaukštą. Jei per tiršta, atskiesti vandeniu.

Kepti gerai įkaitintoje keptuvėje, ją patepus riebalais. Aš naudojau aliejumi vilgytą servetėlę.
Blyneliai ploni, minkšti ir "beveik kaip močiutės" :).
Norėjau suskaičiuoti, kiek gausis blynelių, bet nespėjau, nes visi buvo suvalgyti dar man nespėjus baigti kepti.
Julia Child rašo, kad turėtų būti nuo 25 iki 30 blynelių, jei jų skersmuo 6 - 6 1/2 colių.


Šaltinis: Julia Child "Mastering the Art of French Cooking" (2009)