Gražgarstės su krevetėmis, marinuotos alyvuogės ir vaikystės bulvės

Gražgarstės tikriausiai tos salotos, kurias atradau pernai, atradau taip stipriai, kad valgom kiekvieną savaitę ir dažnai ne kartą.

Salotos gimė 'netyčia', iš mano tingėjimo. Kažkada svečiuose valgėme užkandį 'iš to, kas buvo šeimininkės šaldytuve'. O buvo sumuštiniai, arba, kaip dabar labai populiaru vadinti, bruschetta'os su salotomis, krevetėmis, alyvuogių aliejaus ir balzamiko padažu. Taigi, paprastai ir mes taip darome: šiek tiek pasmulkiname gražgarsčių lapelius, sumetame krevetes, sumaišome su alyvuogių aliejumi ir balzamiko actu. Ir tokį mišinį tepame ant skrudintos (orkaitėje ar tosteryje) itališkos duonelės ciabatta. Paprastai tuo užsiima kantrioji vyriška pusė. Man skaniau, kai daugiau salotų nei duonos, nors čiabatą galiu valgyti vieną, be nieko, ypač neskrudintą :).

Salotas gaminau, kaip aprašiau aukščiau, tačiau balzamiko actą keičiau balzamiko kremu, gavosi tirštesnis užpilas, salotos labiau 'susiklijavo'.


Kažkada turėjau rūkyto tuno filė (džiaugiuosi, kad vis atsiranda naujų produktų!), tai irgi labai tiko, papildė krevečių ir gražgarsčių derinį.

Net mano vienintelė ir labai mylima sesė valgo tokius sumuštinius ir niekad jų neatsisako. O man tai - vienas mėgstamiausių ir greičiausiai pagaminamų užkandžių. Prie jų tinka vynas.

Šįvakar užsimarinavau alyvuogių. Turėjau žalių. Ilgą laiką valgiau žalias, o juodų nelabai mėgau. Dabar atvirkščiai. Valgau mieliau juodas, žalvių nelabai. Bet šiandien rinkausi iš to, kas buvo spintelėje. Norėjosi kažko aštresnio ir skanaus. Ir kad tiktų prie tamsaus Chodovar alaus. Man tinka. Gal labiau dera su vynu, tačiau alaus saldumas dera ir su alyvuogių rūgštumu ir saldumu.

Alyvuogių nuotraukos nebus. Kažkaip indelis labai 'nefotogeniškas', ir per vėlai apie tai pagalvojau.

Taigi , marinuotoms alyvuogėms reikia:

indelis žaliųjų alyvuogių

pora šaukštų medaus

dvi nemažos skiltelės česnako (užtektų ir mažiau, bet man patinka česnakas)

prieskonių (provanso žolelių mišinys, ar tiesiog mairūnas, raudonėlis, bazilikas, rozmarinas ir pan.)

pusės citrinos sulčių

alyvuogių aliejaus

Gaminu paprastai - sumaišau visus ingredientus (česnaką išspaudžiu) iki vientisos masės, t.y. kad nebūtų medus sau, aliejus sau. Kad lengviau maišytųsi, medų pašildau mikrobangėje (taip taip, žinau, ką mikrobangės priešai pasakytų), užstatau atšildymo programą, kad medus neužvirtų. Nuo alyvuogių nupilu skystį (kuriame buvo 'supakuotos'), suberiu į marinatą. Ir valgau. Kai ilgai pastovi, tai valgau su mediniais trumpais pagaliukais (a la dantų krapštukais), o kai marinuoju va taip, kaip šiandien, tai valgau su šaukšteliu, kad burnon pakliūtų daugiau marinato. Skanus jis man. Labai.

Viskas skanu, kas gaminama su meile, su šiluma ir iš širdies. Be prievartos, savanoriškai ir vedama vidinio varikliuko. Bet skaniausia, kai tau gamina mylimas žmogus. O kai tas žmogus sesuo, tai skaniau šimtąkart. Nes sieja bendri prisiminimai, praeitis, dabartis ir gali pasidalinti ateities lūkesčiais ir svajonėmis. Norėčiau rašyti, kad mudvi 'kepėme', bet negaliu, nes viską nuo iki padarė ji viena. O aš tik sėdėjau, stovėjau, vaikščiojau ir kitaip aktyviai dalyvavau bulvių paplotėliais kepimo procese. Teoriškai viskas labai paprasta. Bulves supjaustome plonais griežinėliais. Šiuos griežinėlius nardiname į karštą aliejų ir laukiame, kol gražiai apskrus. Tada verčiame, pabarstome druska (negailime!) ir laukiame, kol ši pusė gražiai apskrus. Valgome iš karto, t.y. nelaukiame, kol iškeps visos pasiruoštos bulvės. Kepimo ir valgymo procesas yra persipynęs ir nenutrūkstantis. Kaip ir seseriškas pokalbis prie vyno taurės.
Taip kaip vaikystėje, kai mėgstamiausias patiekalas buvo keptos bulvės paplotėliais arba pagaliukais (dabar tai vadintųsi bulvės fri). Kartais su pakepintomis pieniškomis dešrelėmis, kurių galai buvo įpjaunami kryžmai, kad kepant išsiskirtų ir žiūrėtų į skirtingas puses. Kai garnyras buvo konservuoti žali žirneliai globus ar marinuoti agurkai. Nesuprantu tautiečių, kurie sako, kad anais laikais (tarybiniais) gyventi buvo geriau. Pieniškos dešrelės geriau už jautienos steiką? Konservuoti žirneliai geriau už gražgarstes? Baikit juokauti, pasakyčiau aš jiems. Dabar visi gali turėti tai, ką nori. Reikia tik stengtis. Neateis dėdė ar kitas giminaitis ir nepagerins tavo gyvenimo, karjeros,
O maisto įvairovė. O jo kokybė. Aš kiek atsimenu Mamą, tiek vakarais ji ruošdavo mums pietus kitai dienai. Jei tai mėsa, tai troškindavo ją porą valandų. O daržovių pavadinimus galėjau suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Džiaugiuosi, kad gyvenu kitais laikais. Kad mano dukra auga kitais laikais. Jos metų aš netikėjau, kad kada nors išvažiuosiu į užsienį. Egzistavo geležinė uždanga. Saugumas (KGB) ir vienas kito sekimas, skundimas, įtarinėjimas. Galima buvo iškeisti tik konkrečią pinigų sumą į valiutą. Buvo valiutinės parduotuvės. Buvo parduotuvės ir poliklinikos partijos funkcionieriams. Gal buvo dar kažkas, bet aš realybėje nesusidūriau. Turiu ir daugiau pamąstymų artėjančios kovo 11 d. proga, bet tikrai nesiplėsiu. Tik pasakysiu ačiū tiems, kurie ryžosi ir padarė, kad tas tarybinis blokas sugriūtų, kad žmonės atsikvėptų ir gyventų ... drąsiai, laisvai ir kūrybiškai.