Šiltos sočios salotos su gražgarstėmis

Kažkada šaltą ir nemielą lapkričio vakarą, kai šaldytuve buvo vos sauja gražgarsčių salotų (paprastai vadiname jas rukola, nes nuo visų g r ir ž liežuvis susipina, o skonis visai dingsta ...), keltas užsilikusių raudonųjų svogūnų ir kedro riešutėlių (nuo kažkada gaminto pesto padažo), varčiau savo mėgstamą skaitinių knygelę "Laimingos virtuvės dienoraštis". Štai kaip atrodo ši skani knyga:

Joje radau šiltų sočių salotų su gražgarstėmis receptą, kuriam dar reikėjo rūkytos kiaulienos šoninės (pancetta), kedro riešutų, čiobrelių šakelių ir parmezano sūrio (parmigiano). Paieškoję radome kumpio ir Džiugo sūrio, kurio beveik visad būna mūsų šaldytuve. Tad ir susirinkome visus ingredientus. Buvo netgi keista ... kad taip iš karto, be didelių laiko investicijų ir parduotuvių, galėjome pasigaminti kažką naujo ... kad taip dažniau :).

Kai bandžiau ieškoti angliško šio recepto Jamie Oliver svetainėje, pagal rucola, tokių salotų neradau, pavyko rasti tik pagal nuotrauką :). Štai čia originalus receptas ir nuotrauka:
http://www.jamieoliver.com/recipes/salad-recipes/scrummy-warm-rocket-salad

Kažkaip keista, kad šiame originaliame variante naudojama daržovė/ salota ar kažkas, vadinamas "rocket". Į lietuvių kalbą "rocket" verčiama kaip vakarutė (Hesperis matronalis), o ne gražgarstė (Eruca sativa). Tad kaip yra iš tiesų, net ir negaliu pasakyti.

Viena žinau, kad rukola čia puikiai tinka. Ir pirmąjį kartą man pavyko beveik taip gražiai paserviruoti, kaip Oliver'io nuotraukoje, tačiau maniškis kažkaip labai sumaišo, tad paskutinį kartą atrodė salotos nelabai fotogeniškos :). Beje, kedro riešutus (kurie pastaruoju metu yra dingę, niekur nerandu) keičiame saulėgrąžų ar moliūgų sėklomis. Irgi skanu.

Gamybos būdas paprastas. Kaip aš sakau, subalansuotas netgi vyrams :). Patikėkite, praktikoje patikrinta: aš jau nepamenu, kada jas ruošiau. Paprastai man lieka tik sūrio pasibarstyti, nes saviškio kiekio aš nepakeliu... per aštrus man Džiugo sūris, jei būna daugiau nei minimum.

Taigi, dabar paprastai pakepinam vytintą ar rūkytą kumpį (ne šoninę, nes alia sveikiau), išimam ir padedam atskirai. Pilam šaukštą ar porą gero alyvuogių aliejaus (ne per daug), įmetam čiobrelių šakelę, į aštuonias dalis supjaustytus du raudonus svogūnus, saują kedro riešutų, pabarstome druska ir ant lėtai kepam. Svogūnai turi suminkštėti, tapti saldūs, tačiau neapsvilti. Kai jie jau būna tokie, kokius mėgstame, beriame atgal kumpį, viską gerai sumaišom, pašildom ir viskas. Kepimas baigtas. Viska suverčiam į dubenį, čiobrelių šakeles išimam, įmetam garžgarsčių salotas, patarkuojam parmezano ar džiugo sūrio (man skanu su bulvių skustuku, tokiais didesniais nesubyrėjusiais gabaliukais), pašlakstom balsamico actu, šviežiai maltais juodais pipirais (jei yra noro) ir kraunam į lėkštes. Man skaniausia su ciabatta duona... ir raudono vyno taure. Na, pridėkime žvakes, neskubrius pokalbius ir Tracy Chapman "Telling stories" ....